cibulakis

×cibùlakis, -ė (hibr.) smob. (1), cibulãkis (2) šnek. kas su didelėmis akimis, kukulakis: Ot cibùlakis – akys išlipusios kai obuoliai Vdk. Miegok, tu cibùlaki! Krž. Man tiek vyrai, tiek mergos nepatinka cibulãkiai Skr. Cibùlakiai, stipinakiai, kukulakiai į mergytes žiūri, t. y. svotai sodvo[je] J.